Žemėlapis - Kupangas (Kota Kupang)

Kupangas (Kota Kupang)
Kupangas – miestas Indonezijoje, Rytų Nusa Tengaros sostinė. Jame gyvena 450 000 žmonės (2011 m.). Kupangas yra didžiausias Timoro salos miestas ir uostas.

Timoro gyventojo namas XX a. pradžioje. Kupangas buvo svarbus uostas ir prekybos centras valdant olandų ir portugalų kolonistams.

Olandų Rytų Indijos bendrovės atstovai atvyko į Kupangą 1613 m., kai užėmė portugalų tvirtovę Soloro saloje. Tą sritį valdė helongų, kildinusių save iš Seramo Molukuose, radža. Iš Kupango buvo patogu stebėti laivybą pietinėje Timoro pakrantėje, o Koinino upė suteikė švaraus vandens. Portugalai dominavo saloje, kol 1646 m. olandų bendrovė įsitvirtino Solore ir atnaujino ryšius su radža. 1653 m. sausį upės rytinėje pakrantėje olandai pastatė Concordia tvirtovę. Iš Kupango olandai kovojo su portugalais. Po olandų pralaimėjimų 1655, 1656 ir 1657 m. jų sąjungininkai sombajai ir amabiai 1658 m. įsikūrė teritorijoje prie Kupango, kuri tradiciškai priklausė helongams. Po jų čia įsikūrė amfoanai (1683 m.) ir taebenu (1688 m.). Helongų radža nominaliai valdė teritoriją ir priklausė nuo olandų. Be helongų teritorijų, salą iki 1749 m. valdė portugalai.

Olandų administraciją sudarė pagrindinis vykdytojas (opperhoofd) ir taryba. Santykiai su vietiniais vyko reguliariais susitikimais (vergaderingen). Kupango administracija taip pat vykdė santykius su Savu sala, Soloru ir Rotės sala. Kinų pirkliai ir amatininkai atvyko XVIII a. pradžioje. Mieste taip pat apsigyveno salos vietiniai. 1752 m. mieste gyveno 827 krikščionys ir neaiškus skaičius kitatikių. 1749 m. Kupango reikšmė išaugo, kai olandai užėmė visą vakarinį ir centrinį Timorą. Olandų įtaka sumažėjo po 1761 m. iš dalies dėl olandų kolonistų kompetencijos trūkumo.

Kupangas buvo William Bligh, kuris buvo paliktas jūroje po Bounty sukilimo 1789 m., kelionės pabaiga. Sukilimas įvyko 56 km nuo Tofua. Bligh užtruko 41 dieną, kol pasiekė Kupangą. Jis turėjo tik sekstantą ir kišeninį laikrodį. Jis su savo jūreiviais įveikė tokį tolimą kelią, nes John Norton buvo užmuštas jiems bandant išlipti į Tofuą.

1795 m. prancūzų revoliucionieriams užėmus Nyderlandus, britai užėmė olandų Rytų Indiją. Kupangas buvo užpultas 1797 m. Britai buvo išvyti, bet sugriovė miestą. Anglai vėl bandė jį užpulti 1811 m. Kai britai užėmė Javą, Kupangas pasidavė 1812 m. sausį. Britai grąžino miestą olandams 1816 m. Misionierius Reint LeBruyn (1799–1829 m.) platino saloje krikščionybę. 1825 m. Kupangas buvo atvertas užsienio pirkliams. 1866 m. Kupangas tapo laisvu uostu.

5 mažos karalystės šalia Kupango 1917 m. buvo sujungtos į Kupango savivaldą (zelfbesturend landschap), kuriai nepriklausė pats miestas.

XX a. pradžioje Kupange tūpdavo lėktuvai, skrendantys iš Europos į Australiją. Japonai užėmė miestą 1942–1945 m., o sąjungininkai subombardavo senamiestį.

1967 m. miestas tapo Kupango vyskupystės centru. 1989 m. Kupango vyskupystė tapo arkivyskupyste.

 
Žemėlapis - Kupangas (Kota Kupang)
Žemėlapis
Google Earth - Žemėlapis - Kupangas
Google Earth
OpenStreetMap - Žemėlapis - Kupangas
OpenStreetMap
Žemėlapis - Kupangas - Esri.WorldImagery
Esri.WorldImagery
Žemėlapis - Kupangas - Esri.WorldStreetMap
Esri.WorldStreetMap
Žemėlapis - Kupangas - OpenStreetMap.Mapnik
OpenStreetMap.Mapnik
Žemėlapis - Kupangas - OpenStreetMap.HOT
OpenStreetMap.HOT
Žemėlapis - Kupangas - CartoDB.Positron
CartoDB.Positron
Žemėlapis - Kupangas - CartoDB.Voyager
CartoDB.Voyager
Žemėlapis - Kupangas - OpenMapSurfer.Roads
OpenMapSurfer.Roads
Žemėlapis - Kupangas - Esri.WorldTopoMap
Esri.WorldTopoMap
Žemėlapis - Kupangas - Stamen.TonerLite
Stamen.TonerLite
Šalis - Indonezija
Indonezijos vėliava
Indonezija, oficialiai Indonezijos Respublika  – salų valstybė Pietryčių Azijoje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Sudaryta iš 17 000 salų. Šalis yra keturiolikta pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Indonezija didžiausia tarp šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Java yra gyventojų skaičiumi didžiausia sala pasaulyje. Šalis yra prezidentinė respublika su nuo 2004 m. kas penkerius metus renkamu prezidentu ir įstatymų leidžiamąja valdžia (vadinamąja Liaudies Patariamąja Asamblėja). Indoneziją sudaro 37 provincijos, iš kurių aštuonios turi specialų statusą. Šalies sostinė Džakarta yra vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių miestų. Nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir tankiai apgyvendintų regionų, Indonezija turi didžiulius laukinės gamtos plotus ir gali pasigirti vienu didžiausiu biologinės įvairovės lygiu.

Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
IDR Indonezijos rupija (Indonesian rupiah) Rp 2
ISO Kalba
EN Anglų kalba (English language)
ID Indoneziečių kalba (Indonesian language)
JV Javiečių kalba (Javanese language)
NL Olandų kalba (Dutch language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Malaizija 
  •  Papua Naujoji Gvinėja 
  •  Rytų Timoras 
Administracinis vienetas
Miestas, Kaimas,...